Dzūkija

Dzūkija, kitaip Dainava, Pietų Aukštaitija – vienas iš 5 (etninės) Lietuvos etnokultūrinių regionų. Lietuvos Respublikai priklausančios Dzūkijos dalies autochtonai yra vad. dzūkai, kalbantys daugiausia lietuvių kalbos aukštaičių tarmės pietų aukštaičių, arba vad. „vakarinių dzūkų“/„dzūkų trakiškių“ patarme. Pietinė, priklausanti Baltarusijai ir Lenkijai Dzūkijos dalis XIX-XX a. buvo iš esmės polonizuota, todėl daugumą jos gyventojų sudaro lenkai ir baltarusiai.

 http://lt.wikipedia.org/wiki/Dz%C5%ABkija

 Apie Drūkijos nacionalinį parką 

  Dzūkijos nacionalinis parkas yra didžiausia saugoma teritorija Lietuvoje. Jis įkurtas saugoti ir puoselėti Dainavos upių santakos gamtos ir kultūros vertybes, sudaryti sąlygas poilsiui ir pažintiniam turizmui. Jame gausu šaltinių ir upių, kurių vanduo papildo didžiausią Lietuvos upę Nemuną.

Kartu tai viena miškingiausių Lietuvos saugomų teritorijų. Didžiąją teritorijos dalį užimantys šilai priklauso miškų masyvui, nusitęsusiam per Lietuvą, Lenkiją ir Baltarusiją. Parkas išsiskiria ir unikaliu kultūriniu kraštovaizdžiu, čia išliko gamtos ir žmogaus per šimtmečius sukurta miškų, laukų ir pievų mozaika, senieji kaimai su tradicine medine architektūra, savitas šilų ir panemunių ir gruntinių dzūkų gyvenimo būdas. Visi Dzūkijos nacionalinio parko miškai paskelbti „Natura 2000“ teritorija, kuri vadinama Dainavos giria. Ji skirta europinės svarbos rūšims ir buveinėms išsaugoti.
Parkas įsteigtas 1991 m., jo plotas – 58 519 ha. Parke yra išskirti 3 rezervatai ir 28 draustiniai, kurie užima 46 proc. teritorijos, saugomi 42 gamtos paveldo objektai, iš kurių 18 paskelbti gamtos paminklais. Parko buveinėse sutinkamos 1 194 augalų, 1 027 grybų bei kerpių ir 2 107 gyvūnų rūšys, iš kurių 254 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. 
2011 m. Čepkelių valstybinis gamtinis rezervatas ir Dzūkijos nacionalinis parkas tapo vieninteliu Lietuvoje PAN parku. PAN parkų fondo strategijos tikslas – suburti Europoje saugomas teritorijas, kurios atitiktų aukštus laukinės gamtos ir darnaus turizmo plėtojimo standartus.

 

 Lankytinos vietos

Marcinkonyse-Marcinkonių lankytojų centras, Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato ekspozicija, etnografinė sodyba – muziejus, Šv. Apaštalų Simono ir Judo Tado bažnyčia, dziazkagirio (Zackagirio) pažintinis ir Čepkelių mokomasis takai, šaudzyklos kalnas, dravė, Klonių kalnas (Gaidzių kopa), ,,Meškos šikna“, Aklažeris, bebravietės, Kastinio ežeras.

Marcinkonių Šv. apaštalų Simono ir Judo Tado bažnyčia
Tai grakšti, medinė, neogotikinės stilistikos bažnyčia pastatyta 1880 metais. Tai kovos už lietuvybės išsaugojimą lenkų okupacijos metais liudininkė. Bažnyčios interjerą puošia trys vietinės reikšmės tapyti paveikslai – „Šv. Pranciškus“, ‚, Šv. Barbora“, „Šv. Rokas“, skulptūra „Nukryžiuotasis“. Bažnyčios šventorius apmūrytas akmenine tvora, kurioje įmūryta 14 koplytėlių – Kristaus kančios stočių.
 Dziackagirio (Zackagirio ) pažintinis takas
Šis takas yra skirtas susipažinti su Marcinkonių kaimu, jo kultūriniu paveldu ir gamtos vertybėmis. Keliaujant 13,8 km ilgio taku (galima pasirinkti ir trumpesnes 7 ar 10,5 km atkarpas) pamatysite beveik visas Dzūkijai būdingas buveines: įvairių tipų miškus nuo sausų kerpšilių iki ūksmėtų eglynų ir šlapių juodalksnynų, natūralias Grūdos slėnio pievas ir smėlynuose įsikūrusias smiltpieves, „Meškos šiknos“ aukštapelkę ir Aklaežerio tarpinio tipo pelkę, Klonių kalną( Gaidžių kopą), Dziackagirio ( Zackagirio) ištakų šaltinius, Grūdos upę, Duobupio upelį, Aklaežerio ir Kastinio ežerus. Takas veda ir pro keletą gamtos paveldo objektais paskelbtų drevėtų pušų (dravių), menančių senąsias bitininkystės tradicijas.
Šaudzyklos kalnas
Lenkų okupacijos metu čia buvo įrengta šaudykla, vėliau ja naudojosi vokiečiai. Kalno papėdėje buvo mediniai bėgiai, kuriais traukdavo vagonėlį su pritvirtintais taikiniais.
Dravė
Netoli Grūdos upelio, kairiajame jo krante, kerpiniame pušinėlyje išliko sausa dravė – senovinės bitininkystės reliktas.
Klonių kalnas ( Gaidzių kopa)
Tai vėjo supustytas smėlio gubrys – kopa. Dzūkijos šiluose žemyninės kopos tęsiasi dešimtis kilometrų, bet visos jos nejudrios, čia smėlis dar gyvas, kur aiškiai dar matosi, kad kopa slenka į daržus.
,, Meškos šikna“
Kerpšilius ima keisti nedidelės pelkutės, pievos ir krūmynai, vadinami ,,Meškos šikna“. Kairėje jos pusėje yra nedidelė, graži aukštapelkė. Pavasarį čia pražysta andromedos, subaltuoja švylių pūkai. Sausesnėse vietovėse auga gailiai, vaivorai, o ant pelkių kupstų raizgosi spanguolių stiebeliai.
Aklažeris
Tai užankantis ežeriukas, su jį supančiomis pelkėmis, kuris atsirado ištirpus nuo ledyno atitrūkusiam ir žemėmis užneštam ledo luitui. Ežero dubens pakrančių šlaituose auga daug kalninių arnikų, smiltyninių gvazdikų.
Bebravietės
Keliukas, aplenkęs Aklažerį, veda per kopas nusidriekusiomis kvartalinėmis Varšuvos - Peterburgo geležinkelio link. Dešinėje – vešlūs viksvynai ir žemapelkiniai liūnai, kuriuose slepiasi bebrų trobelės.
Kastinio ežeras
Ežeras nenuotakus, todėl eutrofijos procesai gana ryškūs. Galima maudytis, yra persirengimo kabinos, laužavietės, atrakcijų vaikams, mašinų stovėjimo aikštelė.
Marcinkonių Etnografinė sodyba – muziejus
Dzūkijos nacionalinio parko etnografijos muziejus įrengtas 1905 m. statytame name. Ekspozicijoje - namų apyvokos daiktai ir baldai, amatininkų darbai bei senieji audiniai. ). Taip pat čia pamatysite 110 kg voveraičių (lepeškų) talpinantį krepšį, geinį (įrenginį kopti į drevėtą pušį), skliutą (kirvį - naudotą daugiau kaip prieš 150 metų), skiltuvą ugniai skelti, kraičkubilį (kuparinės skrynios "prosenelį"), gagančių (valties gale įstatomą įrenginį pasišviesti naktinės žvejybos metu), vedegą (įrankį geldoms, luotams skobti), "dziedą" (laikiklį balanai), bei daugelį kitų eksponatų.
Čepkelių ekspozicija
Marcinkonyse įrengta Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato ekspozicija, supažindinanti su pelkyno ir kopų formavimosi raida, bei gyvosios gamtos vertybėmis. Ekspozicijoje galima pasižiūrėti filmą - „Čepkelių raisto paslaptys“ apie Čepkelių raistą, kurį sukūrė Vytautas Jankevičius, taip pat pasiklausyti gamtos garsų.
Čepkelių mokomasis takas
Tai galimybė iš arti sužinoti ir pamatyti didžiausio Lietuvoje Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato gamtos paslaptis. Iš apžvalgos bokšto galima pasigrožėti atsiveriančiomis Čepkelių raisto platybėmis. Einant nutiestu tilteliu per pelkę galima pamatyti žemapelkių ir aukštapelkių augalus, įspūdingai atrodantį seną, virš pusantro šimto metų amžiaus, pušyną, išgirsti tetervinų ar gervių balsus. 1,6 km ilgio takas vingiuoja raisto pakraščiu išraiškingais žemyninių kopų gūbriais per Dzūkijai būdingus kerpšilius.
Girinio pažintinis takas
Tako ilgis – 3,6 km. Girinio pažintinis takas veda pietinio Marcinkonių pakraščio šilais aplink senojo malūno tvenkinį. Originalūs rekreaciniai įrenginiai, pavėsinės, paplūdimys sudaro geras sąlygas aktyviai pailsėti. Čia galima pamatyti Dzūkijos pušynų augalus ir grybus, Duobupio tvenkinio paukščius ir vandens gyvūniją, miško gyvūnijos apsaugos priemones. Keliaujant taku, galima susipažinti su uždarų seklių vandens telkinių augalais ir gyvūnais.

Margionyse – klojimo teatras, Skroblaus ištakos - ,,Bobos daržo“ šaltinis, Lietuvio liepa, Kurpiko kadagys.

Margionių klojimo teatras
Teatras įkurtas 1920 metais. Jo istorija mena tarpukario laikus. Pirmas spektaklis - A. Vilkutaičio-Keturakio komedija „Amerika pirtyje", kurią pastatė pradžios mokyklos mokytojas Teofilis Sukackas. Vėliau, karo metu, kaimo spektaklius režisavo J. Gaidys, parašęs Margionių kaimo himną, „Dainą apie Skroblų", pjeses „Ašarų pakalnėje" ir „Siratų ašaras". Šiam mirus, teatro veikla buvo nutrūkusi. Teatras atgimė tik artėjant jo 75 m. jubiliejui. Margionių klojimo teatro dainininkės iki šiol dainuoja J. Gaidžio sukurtas ir iš tėvų ir senelių išmoktas dainas. Kaime nėra šeimos, kurioje nebuvo nevaidinusių kaimo teatro vaidinimuose. Gyvoji tradicija tęsiasi.
Skroblaus upelio ištakos ("Bobos daržo" šaltinis)
Skroblaus versmės - tai gražiausio Dzūkijos upelio Skroblaus ištakos, esančios Margionių kaime. Skroblaus slėnyje – jo dugne ir šlaituose – gausu šaltinių, dosniai maitinančių upelį tyru vandeniu. “Bobos daržo” šaltinis – tik vienas iš daugelio, bet būtent jis yra Skroblaus upelio ištakos. Šioje vietoje, radęs vandeniui laidžių nuogulų plotą, gruntinis vanduo išsiveržia į paviršių. „Bobos daržo“ šaltiniu vadinamas, nes aplink šaltinį būdavę daržai, o Margionių kaimo moterys vaikams sakydavo, kad boba kūdikius iš šaltinio duobelės traukia.
Lietuvio liepa
Valstybės saugomas gamtos paminklas. Saugoma trikamienė liepa . Kamienų apimtys – 2,22 m, 1,7 m, 1,8 m. Aukštis siekia 22,5 m.
Kurpiko kadagys
Kurpiko kadagys auga Margionių kaimo pakraštyje. Jis buvo pasodintas ežioje tarp kaimynų laukų. Kurpikų kadagiu pavadintas todėl, kad į namus atitekėjo jaunoji, kuri buvo kilusi iš kitos Margionių kaimo dalies, vadinamos Kurpikais. Kadagys aukštas, kamienas storas. Šio kadagio aukštis - 7 m., kamieno apimtis – 1,3m., todėl Kurpiko kadagys paskelbtas gamtos paveldo objektu.

Kapinškėse - Skerdzimų pieva, Antončiko šaltinis, Bakanauskų ežeras, Skroblaus pažintinis takas.

Skerdzimų pieva
Skerdzimų pieva – tai Skroblaus slėnio užpelkėjusi salpa, kurioje vingiuoja šaltiniuotasis Skroblus. Ši pieva pasižymi didele augmenijos įvairove. Čia auga pelkinė uolaskėlė ir dvilapis purvuolis, žvilgančioji riestūnė ir dvi gegūnių rūšys. Saugiai peri gervės, pievinė lingė bei griežlės.
Antončiko šaltinis
Hidrografinė vertybė. Šaltinio vanduo tekėdamas suformavo sufozinį cirką, kuris šiuo metu yra pusmėnulio formos. Požeminis vanduo į paviršių išteka dviejose verdenėse, kurios yra viena šalia kitos. Verdenėse į viršų kylanti vandens srovė nuolat klosto smėlį. Verdenių gylis siekia virš 1,5 m. Verdenių suformuotą šaltinį papildo šalia verdenės šlaite horizontaliai ištekantis šaltinis. Šie vandenys suformavo ištakų dubenį, kurio plotis 1,6 m, ilgis – 2 m, debitas – 0,4 litro per sekundę. Toliau šaltinis 250 m teka Skroblaus upės link, pakeliui rinkdamas vandenį iš cirko šlaituose atsiveriančių mažesnių šaltinių. Šaltinio vanduo priskirtinas prie mažos mineralizacijos kalcio hidrokarbonatinių vandenų grupės.
Bakanausko ežeras
Bakanausko ežeras ir pelkė atsirado dėl termokarstinių reiškinių – kai ištirpo nuo besitraukiančio ledyno atitrūkęs ir po sąnašomis palaidotas ledo luitas. Tokios nedidelės pelkės yra būdingos Dainavos smėlėtajai lygumai. Nuo pelkės pakraščio iki ežero nutiestas lieptas, kuriuo einant galima pamatyti visą pelkių augalijos įvairovę, pasigrožėti pelkių spalvomis ir kvapais.
Skroblaus pažintinis takas
Tako ilgis – 4 km. Skroblaus pažintinis takas veda per Kapiniškių kaimą link žemyninių kopų apsuptyje plytinčios nedidelės Bakanauskų pelkutės su Bakanauskų ežeru. Keliaujant taku, galima susipažinti su vienu įspūdingiausių Lietuvos upeliu – Skroblumi. Kito tokio trumpo (17,3 km) ir tuo pat metu tokio vandeningo upelio Lietuvoje nėra. Ištakose iš „Bobos daržo“ šaltinio Margionyse srūva tik 8 litrai vandens per sekundę, o į Merkį atplaukia jau 700 litrų per sekundę. „Bobos daržo“ šaltinis yra vienas iš Skroblaus versmių šaltinių, paskelbtų hidrogeologiniu gamtos paminklu. Skroblaus versmėse požeminiai vandenys į paviršių išteka ne tik šlaituose. Didžioji Skroblaus slėnio dalis yra paskelbta rezervatine zona, čia lankytis draudžiama.

Musteikoje - Drevinės bitininkystės ekspozicija ir drevinės bitininkystės takas

Drevinės bitininkystės ekspozicija - Drevinės bitininkystės ekspozicija įrengta Musteikos kaime. 2006 m. kaime buvo įkurtas senovinių kelminių avilių bitynas, o aplinkinių miškų drevėse apsigyveno bitės. Dabar bityne galima pamatyti, kaip kelminiuose aviliuose prižiūrimos bitės, kaip tvarkomas medus ir vaškas. Taip pat galima pamatyti, kaip daromi kilminiai aviliai, nedideli aviliai – vabikai, skirti bičių spiečiams vilioti. Vasaros pradžioje į avilius leidžiami nauji spiečiai. Bityne galima išbandyti ne vieną amatą. Čia vyksta pynimo savaitė, taip pat galima susipažinti su senoviniu Musteikos kaimu ir su jį supančia aplinka.
Drevinės bitininkystės pažintinis takas
Takas yra Musteikos apylinkėse, 5 kilometrai nuo kaimo. Pasivaikščiojimas šiuo taku – tai puiki galimybė susipažinti su drevėtomis pušimis, primenančiomis vieną iš seniausių šio krašto verslų, pamatyti tik Musteikos kampui būdingą smėlio kalvelių ir nedidelių pelkučių mozaiką. Kelionė šiuo taku suteiks vertingų žinių apie bitininkystės istoriją, padės įvertinti sunkų šio krašto bitininkų triūsą.

Merkinėje – lankytojų centras, kraštotyros ir genocido muziejus, V. Krėvės – Mickevičiaus paminklas, kryžių kalnelis, Švč. Mergelės Marijos dangun ėmimo bažnyčia, piliakalnis, Jonionių akmenys.

Lankytojų centras - šiuolaikinė moderni ekspozicija pristatanti upių, upelių, šaltinių kraštą su Merkinės apylinkių gyvenimo būdu, tradicijomis, istorine raida. Čia yra trimatė vandens žuvų instaliacija, interaktyvios į judesį reaguojančios žuvys, sienos skirtos sielių ir žvejų, gyvūnijos, augmenijos temai bei gyvą emociją kurianti šaltinio instaliacija.
Merkinės kraštotyros ir genocido muziejus – įkurtas. mokytojo J. Vitkaus. Muziejuje 14 skyrių. Turtinga ekspozicija pasakoja apie šio krašto istoriją, čia gyvenusius žmones, amatus, apie skaudžią šio krašto žmonių pokario gyvenimo istoriją, kovas, netektis, pergales liudijančius dokumentus, fotografijas, partizanų ir tremtinių relikvijas.
V. Krėvės – Mickevičiaus paminklas – pastatytas 1994 m. Jo autorius – skulptorius Petras Mazūra. Jis buvo pastatytas Merkinės krašto gyventojų iniciatyva ir rūpesčiu.
Kryžių kalnelis – čia stovintys kryžiai žymi ne kapus, o kančią ir žūtį kovoje už Laisvę, už teisę gyventi savo tėvų žemėje. Kryžiai – tarsi geneologiniai medžiai, įvardijantys žuvusius šiose apylinkėse ir po išniekinimo – slapta – užkastus čia buvusiose žvyrduobėse.
Švč. Mergelės Marijos dangun ėmimo bažnyčia – tai ankstyvojo baroko gotikinių bruožų bažnyčia, kuri savyje saugo ne tik tikėjimą, bet ir vienuolika dailės paminklų. Šventoriuje , tarp kitų palaidotų kunigų, ilsisi kunigas – knygnešys – legendinė asmenybė. Konstantinas Jagminas.
Piliakalnis - įrengtas aukštumos kyšulyje, 100 m į ŠV nuo Merkio santakos su Nemunu, abiejų upių dešiniuosiuose krantuose, Stangės kairiajame krante. Piliakalnyje stovėjo Merkinės pilis.
Šlaitai statūs, 12-30 m aukščio. Vakariniame šlaite įrengti laiptai.
Jonionių akmenys - paslaptingų Jonionių akmenų grupė išsidėsčiusi kairiajame Nemuno krante, netoli Merkinės tilto. Spėjama, jog šie akmenys sudaro mėnulio kalendorių, kurio centrinė dalis – astronominis saulės laikrodis išlikęs iki mūsų dienų.

Subartonyse - Vinco Krėvės-Mickevičiaus memorialinis muziejus-namas, Lietuvos Totorių buities muziejus.
Vinco Krėvės-Mickevičiaus memorialinis muziejus-namas - Subartonių kaime pradėtas kurti 1959 m. Atstatytas gyvenamasis Mickevičių namas – XIX a. dzūkiška pirkia šiaudiniu stogu. Surinkti rašytojui ir jo tėvams priklausę baldai.1972 m. tame name veikė muziejus ir buvo kaimo biblioteka. Ekspozicija papildyta įvairių metų leidiniais, rankraščių kopijomis, biografinėmis nuotraukomis. Muziejuje išsamiai nušviesta rašytojo biografija, jauki muziejaus aplinka.
Lietuvos Totorių buities muziejus - Tai privatus muziejus, įkurtas jo šeimininkų Liusės ir Vlado Gaidukevičių sodybos name, kuriame prieš karą buvo pradžios mokykla. Muziejus lankytojus pasitinka virš durų užrašytais maldos žodžiais: „Dievo pagarbinimas buvo kiekvienoje pirkioje” ir totoriškos muzikos melodijos. Garbingoje vietoje padėtas atverstas Koranas. Muziejuje yra du Korano egzemplioriai – vienas spausdintinis, kitas rašytas ranka. Čia galima pamatyti nacionalinius totorių drabužius, kurie siuvami iš vienspalvių, prabangių audinių siuvinėtų aukso siūlais, padabintų įvairiaspalviais karoliukais, namų apyvokos daiktus, susipažinti su šios tautos amatais, muzika, menu. Tarp eksponatų ir senovinės kalvio darbo šakės bulvėms kasti, paveldėtos iš tolimų protėvių.

 http://gamta.cepkeliai-dzukija.lt/21867/-informacija-parko-lankytojams/ka-veikti/lankytinos-vietos.html

Lietuvos etnografinis regionas ir lantytinos vietos

   Regioniniai Lietuvos kultūros skirtumai atspindi sudėtingą valstybės istoriją: jau nuo XIII a. dabartinėje šalies teritorijoje yra istoriškai susiformavusios penkios etnografinės sritys, arba regionai. Šiuo metu, vis dar vykstant karštoms diskusijoms dėl naujo Lietuvos Respublikos administracinio ūkinio suskirstymo, Etninės kultūros globos taryba Lietuvoje siūlo skirti 5 etnokultūrinius regionus: Aukštaitijos, Žemaitijos, Dzūkijos, Suvalkijos ir Mažosios Lietuvos. Kai kuriuos šių regionų dar siūloma skaidyti į paregionius (pvz., Žemaitijos regioną – į Pietų ir Šiaurės Žemaitijos paregionius). Atskiros etnografinės sritys skiriasi viena nuo kitos vietos gyventojų šnektos ypatybėmis, vyraujančiomis šventėmis, gyvenamojo namo tipu ir vidaus suplanavimu, aprangos ypatumais ir kitokiais materialinės bei dvasinės kultūros savitumais.

• Dzūkija
• Aukštaitija
• Suvalkija
• Žemaitija
• Mažoji Lietuva

http://www.tautinispaveldas.lt/zemelapis/index.php?page=regionai

Pagrindines turizmo savokos

1. Apgyvendinimo paslauga – savarankiška, už užmokestį atliekama ekonominė veikla, kuria sudaromos sąlygos tenkinti nakvynės ir higienos poreikius.

2. Apgyvendinimo rūšis – tam tikros apgyvendinimo infrastruktūros (specialiai suplanuota teritorija, pastatai ar jų dalys, jų įranga) ir apgyvendinimo organizavimo sąlygų visuma, reikalinga teikti apgyvendinimo paslaugas.

3. Atvykstamasis turizmas – užsienio valstybių gyventojų kelionės po Lietuvos Respubliką.

4. Ekskursija – trumpiau kaip parą trunkantis objektų ar vietovių lankymas pagal nustatytą maršrutą, kai dalyvauja gidas.

5. Gamtiniai sveikatos veiksniai – specifinėmis fizinėmis, cheminėmis, biologiškai aktyviomis savybėmis pasižymintys moksliškai ištirti ir pripažinti natūralūs mineraliniai vandenys, jūros vanduo, peloidai (durpinis purvas, sapropeliai, molis ir kiti), taikomi sveikatos stiprinimo ir sveikatos atstatymo tikslais teisės aktų nustatyta tvarka.

6. Gidas – teisės aktų nustatytus kvalifikacinius reikalavimus atitinkantis fizinis asmuo, kuris ekskursijų metu suteikia specialią informaciją apie lankomus muziejus, meno galerijas, gamtos, kultūros, mokslo, parodų ar kitus objektus arba vietoves.

7. Įplaukos – visos už organizuotas turistines keliones gaunamos piniginės lėšos, neatsižvelgiant į tai, ar per ataskaitinį laikotarpį jos pripažįstamos pajamomis, ar jomis nelaikomos.

8. Išvykstamasis turizmas – turistų kelionės po užsienio valstybes.

9. Jūrinio turizmo infrastruktūra – stacionarūs ar laikini statiniai ir įrenginiai (hidrotechniniai statiniai ir įrenginiai su jų priklausiniais, skirti turistinių, kruizinių, pramoginių ir keleivinių laivų aptarnavimui; automobilių keliai, turistų transporto priemonių stovėjimo aikštelės ir jų įrenginiai; pėsčiųjų (dviračių) takai, specialiai suplanuota teritorija turistams, pastatai, jų dalys, įranga, informacijos, higienos ir atliekų surinkimo, lankytojų aptarnavimo ir poilsio bei kiti panašios paskirties objektai), skirti atvykstamojo, išvykstamojo ir vietinio jūrinio turizmo poreikiams tenkinti Lietuvos Respublikos teritoriniuose vandenyse ir jų prieigose esančiuose jūrinio turizmo infrastruktūros objektuose.

10. Jūrinio turizmo paslauga – savarankiška, už užmokestį turistams teikiama kelionių laivu organizavimo paslauga, kuriai reikalinga tam tikra infrastruktūra (pritaikytos krantinės, automobilių keliai, pėsčiųjų (dviračių) takai, specialiai suplanuota teritorija turistams, pastatai, jų dalys, įranga ir kiti panašios paskirties objektai) atvykstamojo, išvykstamojo ir vietinio turizmo poreikiams tenkinti Lietuvos Respublikos teritoriniuose vandenyse ir jų prieigose esančiuose jūrinio turizmo infrastruktūros objektuose.

11. Kaimo turizmo paslauga – savarankiška, už užmokestį turistams kaimo gyvenamojoje vietovėje ar mieste, kuriame gyvena ne daugiau kaip 3 000 gyventojų, teikiama apgyvendinimo paslauga, kai kartu sudaromos sąlygos tenkinti maitinimo, poilsio, pramogų ar renginių organizavimo poreikius.

12. Kambarys (numeris) – apgyvendinimui skirtame pastate specialiai įrengta patalpa ar jų grupė, apgyvendinimo paslaugų teikėjo siūloma asmenims nuomotis kaip nedalomas vienetas.

13. Kelionių agentas – turizmo paslaugų teikėjas fizinis asmuo, priimantis užsakymus ir sutartiniais pagrindais tarpininkaujantis parduodant organizuotas turistines keliones ir (ar) atskiras turizmo paslaugas vartotojams, teikiantis jiems su parduodamomis turizmo paslaugomis susijusią informaciją.

14. Kelionių agentūra – turizmo paslaugų teikėjas juridinis asmuo, priimantis užsakymus ir sutartiniais pagrindais tarpininkaujantis parduodant organizuotas turistines keliones ir (ar) atskiras turizmo paslaugas vartotojams, teikiantis jiems su parduodamomis turizmo paslaugomis susijusią informaciją.

15. Kelionių organizatorius – turizmo paslaugų teikėjas, rengiantis organizuotas turistines keliones, teikiantis kitas turizmo paslaugas ir parduodantis jas turizmo paslaugų vartotojams tiesiogiai arba per kelionių agentūras ar kelionių agentus.

16. Kelionių organizavimo paslauga – savarankiška, už užmokestį atliekama ekonominė veikla, apimanti turistinių kelionių rengimą, reklamą ir (ar) jų pardavimą tiesiogiai arba per kelionių agentūras ar kelionių agentus.

17. Kelionių vadovas – fizinis asmuo, kuris suteikia kelionės informaciją ir lydi turistus šalyje ir užsienyje.

18. Kolektyvinio apgyvendinimo paslaugos – apgyvendinimo paslaugos, kai teikiama nakvynė kambaryje arba kitoje atskiroje patalpoje ir nakvynei suteikiamų vietų skaičius yra didesnis negu nustatytas minimalus vietų skaičius, o visoms vietoms taikomas bendras komercinio pobūdžio valdymas.

19. Kurortas – įstatymu suteiktas statusas gyvenamajai vietovei, kurioje yra moksliškai ištirtų ir pripažintų gydomaisiais gamtinių gydomųjų veiksnių (mineralinių vandenų, gydomojo purvo, sveikatai palankus mikroklimatas, rekreacinių želdinių, vandens telkinių) ir išplėtota speciali infrastruktūra naudoti šiuos veiksnius gydymo, sveikatinimo, turizmo ir poilsio reikmėms.

20. Kurortinė teritorija – Lietuvos Respublikos Vyriausybės suteiktas statusas gyvenamajai vietovei arba jos daliai (gyvenamosioms vietovėms arba jų dalims), kurioje yra gamtinių išteklių, galinčių turėti gydomųjų savybių, ir speciali infrastruktūra naudoti šiuos išteklius sveikatinimo, turizmo ir poilsio reikmėms.

21. Lietuvos Respublikos turizmo paslaugų teikėjas – siūlantis arba teikiantis turizmo paslaugas valstybės narės pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis ir turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – turizmo paslaugų teikėjas fizinis asmuo), arba Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo ar jo padalinys, taip pat valstybės narės juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys, įsteigti (įregistruoti) Lietuvos Respublikoje (toliau – turizmo paslaugų teikėjas juridinis asmuo).

22. Nakvynės ir pusryčių paslauga – savarankiška, už užmokestį turistui teikiama apgyvendinimo paslauga, kai kartu su nakvyne teikiami ir pusryčiai.

23. Organizuota turistinė kelionė – iš anksto už bendrą kainą parengtas arba siūlomas įsigyti turizmo paslaugų rinkinys, kurį sudaro ne mažiau kaip dvi ilgesnės kaip 24 valandų bendros trukmės turizmo paslaugos (apgyvendinimo, vežimo, kita pagrindinę kelionės dalį sudaranti turizmo paslauga, nesusijusi su apgyvendinimu ar vežimu) arba į kurį yra įtraukta nakvynė.

24. Paplūdimys – sausumos ir su ja besiribojančio vandens telkinio dalis, skirta poilsiui organizuoti.

25. Privataus apgyvendinimo paslaugos – tam tikros apgyvendinimo paslaugos, teikiamos gyvenamosios paskirties patalpose, turinčiose šioms paslaugoms teikti nustatytą ne daugiau kaip didžiausią kambarių (numerių) skaičių. Privataus apgyvendinimo paslaugoms priskiriama ir aikštelių turistams apgyvendinti įrengtoje stovyklavietėje nuoma.

26. Rekreacinė teritorija – vietovė, turinti gamtinių, kultūrinių, aplinkos savybių ir sąlygų žmonių visaverčiam fiziniam ir dvasiniam poilsiui organizuoti.

27. Rekreaciniai ištekliai – gamtinės, kultūrinės aplinkos savybės, tinkamos žmonių visaverčiam fiziniam ir dvasiniam poilsiui organizuoti.

28. Sveikatingumo paslauga – sveikatos stiprinimo paslauga, kurią teisės aktų reikalavimus atitinkančiose patalpose teikia specialistas, teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs reikiamą kvalifikaciją.

29. Turistas – fizinis asmuo, kuris pažintiniais, profesiniais dalykiniais, etniniais, kultūriniais, rekreaciniais, sveikatinimo, sveikatingumo, religiniais ar specialiais tikslais keliauja po savo šalį ar į kitas šalis ir bent vienai nakvynei, tačiau ne ilgiau kaip vienus metus apsistoja ne savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, jeigu ši veikla nėra mokymasis ar mokamas darbas lankomoje vietovėje.

30. Turistinė stovyklavietė – specialiai įrengta teritorija, kurioje aikštelės nuomojamos turistams nakvoti palapinėse, kemperiuose ar kilnojamuosiuose nameliuose.

31. Turistinės stovyklos paslauga – savarankiška, už užmokestį turistams teikiama paslauga, kai turistinėje stovyklavietėje išnuomojama aikštelė palapinei, kemperiui ar kilnojamajam nameliui statyti.

32. Turizmo informacijos centras – juridinis asmuo, kurio veikla apima informacijos apie turizmo išteklius ir turizmo paslaugas rengimą, teikimą ir (ar) skleidimą.

33. Turizmo ištekliai – objektai ar vietovės, dominantys turistus ar skirti jų reikmėms.

34. Turizmo paslauga – savarankiška, už užmokestį turistams teikiama kelionių organizavimo, apgyvendinimo, maitinimo, vežimo, turistų informavimo, pramogų ar kita paslauga.

35. Turizmo paslaugų teikimo sutartis – rašytinis susitarimas, kuriuo viena šalis – kelionių organizatorius įsipareigoja už atlyginimą kitai šaliai – turistui užtikrinti organizuotą turistinę kelionę, o turistas įsipareigoja kelionių organizatoriui sumokėti už suteiktas paslaugas.

36. Turizmo trasa – keliauti poilsio ar turizmo tikslais suplanuotas, įrengtas ir specialiais trasos ženklais vietovėje paženklintas vientisas turizmo ir poilsio infrastruktūros objektas.

37. Valstybė narė – Europos Sąjungos valstybė narė, Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybė.

38. Vandens turizmo paslaugos – paslaugos, apimančios jūrinio turizmo ir vidaus vandenų turizmo paslaugas.

39. Vidaus vandenų turizmo paslauga – savarankiška, už užmokestį turistams teikiama kelionės vidaus vandenų trasomis ir vandens telkiniuose organizavimo paslauga, kuriai reikalinga tam tikra infrastruktūra ar jos dalis vandens turizmo poreikiams tenkinti šalies vidaus vandenų trasose ir vandens telkiniuose.

40. Viešbutis – kolektyvinio apgyvendinimo paslaugas teikianti įmonė, kur teikiamos apgyvendinimo kambariuose (numeriuose) paslaugos, įskaitant kasdienę nuomojamų kambarių priežiūrą (valymą, tvarkymą, lovų klojimą) ir aptarnavimą kambariuose. Pagal teikiamų paslaugų kokybę ir įvairovę viešbučiams suteikiamos kategorijos ir klasės.

41. Viešoji turizmo ir poilsio infrastruktūra – nuosavybės teise valstybei ar savivaldybėms priklausantys stacionarūs ar laikini statiniai ir įrenginiai, kiti objektai (turizmo trasos, pėsčiųjų (dviračių) takai, poilsio, apžvalgos ar stovėjimo aikštelės, stovyklavietės ir jų įrenginiai, paplūdimių įrenginiai, informacijos, higienos ir atliekų surinkimo, kiti renginių, lankytojų aptarnavimo ir poilsio objektai), skirti rekreacinių teritorijų ir turistinių objektų lankymui ir (ar) poilsio organizavimui.

42. Vietinis turizmas – Lietuvos Respublikos gyventojų kelionės po Lietuvos Respubliką.

http://infolex.lt/ta/64687:str2