TURIZMO KLASIFIKAVIMAS

TURIZMO KLASIFIKAVIMAS

Kad būtų galima lengviau operuoti turizmo srities informacija, kelionės klasifikuojamos ir skirstomos į rūšis. Klasifikuojama ar skirstoma į rūšis pagal kriterijus. Šiuo metu dažniausi šie kriterijai:

•   Kelionės tikslas.

•    Turistų skaičius.

•   Kelionės trukmė.

•   Metų laikai.

•    Keliavimo būdas.

•    Teritorija (kai kurioms šalims).

•   Renginių specializacija (konferencijos, seminarai, šventės). 

Klasifikavimas pagal kelionės tikslą. Ilgą laiką turizmas buvo klasifikuojami pagal motyvacinius faktorius, kurie nurodo dominuojantį motyvą, paskatinusį turi tą leistis į kelionę. Šitaip klasifikuojant turisto motyvas keliauti tampa esminiu išeities tašku.

Pagal šį kriterijų turizmas skirstomas į šešias rūšis:

•    Verslo turizmas.

•    Profesinis turizmas.

•    Laisvalaikio ir pramogų turizmas.

•   Pažintinis kultūrinis turizmas.

•    Sportinis turizmas.

•   Kaimo turizmas.

•    Gydomasis turizmas.

Verslo turizmas - kelionės verslo reikalais ir susijusios su komerciniu turizmu. Verslo turizmas plėtojasi tokiu spartumu, kokiu plėtojasi verslas. Verslo kelionių metu lankomasi objektuose, kurie susiję su verslo aplinka - derybomis, realizavimo kanalų paieškomis, tiekėjų ar prekybos objektų paieškomis ir pan. Verslo turistams viešbučiuose siūlomi biuro kambariai, kuriuose yra kompiuterių įranga, internetas; kitos ryšių priemonės. Stambiojo ir vidutiniojo verslo klasės turistai kelia palyginti aukštus reikalavimus aptarnavimui ir pasiruošę mokėti už paslaugas.

Gyvuoja ir kitas verslo turizmo porūšis, kuris būdingesnis Rytų Europos šalims: Tai vadinamasis „šaudyklinis turizmas" (Kirilov, Volkovą, 1996), kai smulkieji verslininkai keliauja į užsienio šalis ar kitus šalies regionus pirkti ar parduoti prekių partijos.

Profesinis turizmas - kelionės profesiniais interesais. Jos šiek tiek panašios į verslo keliones, nes susijusios su profesinių klausimų sprendimu. Architektų, mo­kytojų ar inžinierių kelionės pas profesinius partnerius pasikeisti patirtimi, aptarti ir spręsti problemas - tai profesinio turizmo pavyzdžiai.

Verslo turizmas ir profesinis turizmas dažnai pateikiami kaip viena turizmo rū­šis - dalykinis turizmas.

Laisvalaikio ir pramogų turizmas. Ši turizmo rūšis jungia turistų keliones, susiju­sias su laisvalaikio pomėgiais ir noru pramogauti. Laisvalaikio ir pramogų turizmo pagrindas yra atrakcijų verslas. Tai įstaigų, kurių tikslas — pasiūlyti lankytojams pa­trauklią laisvalaikio veiklą, visuma. Šiuolaikinis pramogų turizmas neįmanomas be pramogų verslo - lošimo namų, naktinių klubų, varjetė ir kitų įstaigų, siūlančių įren­ginius, renginius ir reginius, bei tenkinančių lankytojų pramogavimo poreikius.

Šiai turizmo rūšiai priskiriamos pirkimo kelionės. Tai viena iš laisvalaikio po­mėgių rūšių, gana populiari vartotojiškoje visuomenėje.

Pažintinis kultūrinis turizmas. Šios turizmo rūšies pavadinimas rodo, kad domi­nuojantis turistų interesas kelionėje yra kultūros plačiąja prasme pažinimas. Tai ga­li būti savos šalies kultūra, gali būti svečios šalies gyventojų gyvenimo būdas. Kul­tūros ir meno įstaigų lankymas, susipažinimas su įvairių formų kultūros raiška yra šią rūšį pasirinkusių keliautojų tikslas.

 

Sportinis turizmas - tai kelionės, kurių metu dalyvaujama sporto veikloje arba ji stebima. Sporto turizmas savo ruožtu dar gali būti skirstomas pagal atskiras sporto rūšis, pagal sezonines sporto rūšis, pagal varžybų mastą ir kitokius rodiklius. Spor­tinis turizmas, susijęs su dalyvavimu kokioje nors sporto veikloje, turi nemažą rizi­kos elementą dėl galimų turistų traumų.

 

Kaimo turizmas - tai keliavimas į kaimo teritoriją ir apsigyvenimas kaimo sody­boje norint pailsėti ar pažinti kaimo gyvenimo būdą. Specialistai atskiria kaimo turizmą nuo turizmo kaime, motyvuodami skirtingu kelionės tikslu. Turizmas kai­me- tai kita turizmo rūšis (skirstymas pagal teritoriją, kai apsistojamą kaimo vieš­butyje ar kitokioje apgyvendinimo įstaigose, norint pakeisti aplinką ar tiesiog „pa­būti kitur", nesiejant šių tikslų būtent su kaimo specifika). Ryškus kaimo turizmo porūšis yra agrarinis turizmas, kurio metu turistas ne tik gyvena kaimo sodyboje, bet ir užsiima ūkine veikla joje.

Gydomasis turizmas. Jo tikslas - pasigydyti ar sustiprinti sveikatą. Šiuo tikslu keliaujama į sanatorijas, gydyklas, kurortus. Gydomasis turizmas dažniausiai orga­nizuojamas į tokias gamtos vietas, kuriose yra natūralūs gydomieji ištekliai - kar­štieji šaltiniai, gydomasis purvas, mineralinis vanduo, druskos kambariai ir pan.

 

Pagal turistų skaičių kelionės skirstomos į individualias, grupines ir masine Individualus turizmas - kai turistai keliauja individualiai, patys susidaro savo kelionės maršrutus arba užsisako kelionių agentūrose individualias keliones. Grupinis turizmas - tai kelionės grupe. Kelionių agentūroje renkama grupė keliauti į vieną kitą šalį, arba gali savarankiškai susidaryti grupė ir keliauti visiems tinkančiu maršrutu. Analizuojant grupinį turizmą dažniausiai jis siejamas su transporto rūšimi kelionės autobusu, „čarteriniai" reisai ir pan. Masinis turizmas - tai sąvoka, kur gali būti įvardijamas keliavimas į sporto čempionatus ar olimpiadą, piligrimystė, dalyvavimas masiniuose renginiuose. Masinio turizmo sąvoka taip pat apibūdinimas šiuolaikinio turizmo pasaulinio masto reiškinys, kai turistai keliauja po daugelį šalių įvairiais tikslais.

Pagal kelionės trukmę turizmas skirstomas į trumpalaiki, vidutinės trukmės i ilgalaikį. Trumpalaikės kelionės trunka nuo 2 iki 4 dienų, joms priskiriamos ir savaitgalio kelionės. Vidutinių kelionių trukmė nuo 5 dienų iki mėnesio. Mėnesio: ilgesnės trukmės kelionės turėtų būti vadinamos ilgalaikėmis.

Pagal metų laikus kelionės skirstomos į sezonines ir nesezonines. Sezoniškumas - svarbus rodiklis turizmo versle, reiškiantis nevienodus turistų srautus įvairiais metų laikais. Tie patys maršrutai gali būti populiarūs vienu metų laiku (keliavimas į kurortus, keliavimas slidinėti) ir nepopuliarūs kitu metų laiku.

Keliavimo būdą lemia pasirinktos keliauti transporto priemonės tipas. Turizmo terminologijoje vartojamos sąvokos „autobusinė^“ kelionė, kelionė privačia transporto priemone, kelionė išnuomota transporto priemone, „čarterinė" kelionė (pavyzdžiui, užsakant lėktuvą grupės skrydžiui į konkrečią vietovę ir atgal). Taip pat plačiai vartojami pėsčiųjų keliavimo, keliavimo dviračiu ir kitokie pavadinimai Pasirinktas transporto tipas lemia maršrutą, paslaugų kainas, kelionės trukmę. Vis šie rodikliai svarbūs abiem pusėms - tiek kelionių agentūrai, tiek ir turistui.

Pagal teritoriją turizmas gali būti klasifikuojamas į priemiesčio, regioninį, ša­lies, tarptautinį. Šis kriterijus svarbus ne tik kelionių agentūroms, bet ir turizme strategijos planuotojams, analizuojantiems turistų srautų judėjimą apie didesnius miestus, regiono ribose, šalies teritorijoje. Priemiesčio turizmas turi savo tikslus - tai kelionės į gamtą su palapinėmis, į vasarnamius, poilsiavietes. Regioninis turiz­mas, kaip ir šalies turizmas, siejamas su regione esamomis kultūros, gamtos įžymy­bėmis ar kitokiomis atrakcijomis.

Klasifikavimas pagal renginių specializaciją siejamas su renginiais - konfe­rencijomis, seminarais, šventėmis. Konferencijų turizmas - sąvoka, kuria operuo­jama, turint omenyje specialias patalpas. Būtiną įrangą, informacines tarnybas ir papildomą programą konferencijos dalyviams. Renginių ir konferencijų organizavimas leidžia sušvelninti turizmo sezoniškumo problemą daugelyje šalių.